Kas yra receptyvieji ir produktyvieji kalbos įgūdžiai?

Receptyvieji (imlieji) įgūdžiai yra klausymas ir skaitymas: taip kalbą priimame (įvestis). Produktyvieji įgūdžiai yra kalbėjimas ir rašymas: taip kalbą kuriame (išvestis). Svarbūs abu. Įvestis ugdo supratimą ir veda sklandumo link, išvestis parodo spragas, kurias dar reikia užpildyti, o bendraudami tiksline kalba lavinate abu įgūdžius iš karto.

Kalbų besimokančiųjų bendruomenėse internete ir akademiniame pasaulyje vyksta gyvos diskusijos apie įvestį ir išvestį: kiek įvesties reikia ir kada patiems pradėti vartoti kalbą. Kai kurie besimokantieji taip įsitraukia į tobulos sistemos paieškas, kad ima nerimauti, ar daro „teisingai“, užuot tiesiog pradėję.

Iš tikrųjų jūsų kelyje svarbi ir įvestis, ir išvestis. Todėl šiame straipsnyje aptariame abi, be griežtų taisyklių ir drąsinančiu tonu.

Kas yra receptyvieji įgūdžiai?

Receptyvieji įgūdžiai yra klausymas ir skaitymas: įgūdžiai, kuriuos naudojate būdami priimančioji bendravimo pusė. Jais priimate kalbą, kurią sukūrė kažkas kitas. Skaitydami šį straipsnį, jūs kaip tik dabar naudojate receptyvųjį įgūdį. Tas pats vyksta, kai žiūrite televizijos laidą, klausotės tinklalaidės ar sekate pokalbį.

Tipiški receptyviųjų įgūdžių pavyzdžiai naujoje kalboje:

• Klausymas: suprasti dainą, filmą, paskaitą ar draugą telefonu.
• Skaitymas: suprasti naujienų straipsnį, meniu, žinutę ar knygą.

Kas yra produktyvieji įgūdžiai?

Produktyvieji įgūdžiai yra kalbėjimas ir rašymas: įgūdžiai, kuriais kalbą kuriate patys. Poroje „klausymas ir kalbėjimas“ produktyvusis įgūdis yra kalbėjimas, o poroje „skaitymas ir rašymas“ tai rašymas.

Daugumos besimokančiųjų pagrindinis tikslas yra patiems vartoti kalbą, ypač kalbėti. Mokykloje ar universitete vienas jūsų tikslų gali būti parašyti gerą rašinį. Kasdienybėje susirasti draugų taip pat reiškia vartoti kalbą, nesvarbu, ar rašote žinutes, ar kalbatės akis į akį. Nuo produktyviųjų įgūdžių priklauso, kaip aiškiai galite išreikšti savo mintis.

• Kalbėjimas: užsisakyti maisto, paklausti kelio, papasakoti istoriją ar skaityti pranešimą.
• Rašymas: žinutė, el. laiškas, komentaras, atsiliepimas ar rašinys.

Kuo skiriasi receptyvieji ir produktyvieji įgūdžiai?

Pagrindinis skirtumas yra kryptis: receptyvieji įgūdžiai kalbą priima, produktyvieji ją perduoda. Iš to kyla dar keli skirtumai:

• Eiliškumas: receptyvieji įgūdžiai paprastai išsivysto pirmi. Vaikai supranta žodžius gerokai anksčiau, nei juos ištaria, ir suaugusiems besimokantiesiems būna taip pat.
• Žodynas: atpažįstate gerokai daugiau žodžių, nei mokate pavartoti. Stuartas Webbas 2008 m. tyrė 83 anglų kalbos besimokančius japonus ir nustatė, kad jų receptyvusis žodynas buvo didesnis už produktyvųjį, o retesnių žodžių atveju skirtumas didėjo.
• Pastangos: kalbą kurti atrodo sunkiau, nes reikia rasti tinkamą žodį, sudėlioti sakinį ir jį ištarti arba parašyti, ir visa tai realiuoju laiku.

Šios dvi poros kartu sudaro keturis pagrindinius kalbos įgūdžius. Kaip lavinti kiekvieną iš jų, aiškiname savo vadove apie keturis pagrindinius kalbos įgūdžius.

Kodėl svarbi įvestis?

Viena žinomiausių kalbų mokymosi teorijų yra Stepheno Krasheno įvesties hipotezė, dar vadinama supratimo hipoteze. Ji remiasi penkiomis hipotezėmis: skirtumu tarp kalbos įsisavinimo ir mokymosi, natūralia gramatikos įsisavinimo eile, vidiniu „monitoriumi“, kuris redaguoja tai, ką sakome, „afektiniu filtru“ (stresas ir nerimas trukdo mokytis) ir suprantama įvestimi, šiek tiek viršijančia jūsų lygį, dažnai užrašoma kaip i+1.

Kartu jos rodo, kad intuityvų kalbos jausmą įgyjame priimdami labai daug įvesties, kurią suprantame, bet kuri vis dar reikalauja šiek tiek pastangų. Daug skaitymo ir klausymo tinkamu lygiu suteikia platų, tvirtą pagrindą visam kitam.

Kodėl svarbi išvestis?

Lingvistė Merrill Swain 1985 m. paprieštaravo minčiai, kad vien įvesties pakanka. Ji teigė, kad norint visapusiškai pažengti, besimokantiesiems reikia ir patiems kurti suprantamą išvestį. Kai bandote ką nors pasakyti ar parašyti ir įstringate, pastebite savo žinių ribas, ir tai tiksliai parodo, ką tobulinti toliau.

Išvesties praktika lavina ir protą, ir liežuvį, ir net pirštus. Mano paties atveju japonų kalboje padariau gerą pažangą, bet vis dar mokausi tiksliai rinkti tekstą klaviatūra, ir vis dar reikia laiko, kol liežuvis įšyla ir prabylu sklandžiai, net su posakiais, kuriuos išgirdęs lengvai suprantu.

Reguliari kalbėjimo praktika su gimtakalbiais ir kitais besimokančiaisiais yra vienas lengviausių būdų gauti tą išvestį, net dar nesijaučiant pasiruošus. Mūsų vadovas apie tai, kaip rasti gimtakalbių pašnekovų, paaiškina, kaip pradėti pirmąjį pokalbį.

Kaip lavinti receptyviuosius ir produktyviuosius įgūdžius kartu?

Geriausiai tinka: besimokantiesiems, kurie nori nuo supratimo pereiti prie kalbėjimo.

Tam tikru momentu reikia pradėti bendrauti ta kalba:

• Dirbti su įvestimi svarbu.
• Dirbti su išvestimi svarbu.
• Bendraudami darote abu!

Nereikia skubėti, ir nebūtina bendrauti visą laiką. Skirti daugiau laiko įvesčiai visiškai normalu, o gausus sąlytis su kalba suteiks jums platų pagrindą. Tačiau galiausiai jums reikia progų kurti išvestį, klysti ir mokytis iš klaidų. Galutinis tikslas yra daryti abu kartu: suprasti, ką girdite, kol ruošiate atsakymą, arba suprasti, ką skaitote, kad galėtumėte tai pakomentuoti.

Paprasti būdai juos sujungti:

1. Perskaitykite ir atpasakokite. Perskaitykite trumpą tekstą ir apibendrinkite jį garsiai arba raštu.
2. Klausykitės ir kartokite. Paleiskite trumpą garso įrašą ir kiekvieną sakinį pakartokite iškart po kalbėtojo.
3. Susirašinėkite. Teksto pokalbyje vėl ir vėl reikia perskaityti žinutę ir parašyti atsakymą.
4. Papasakokite, ką matėte. Pažiūrėkite filmo sceną ir apibūdinkite ją savo praktikos partneriui.

Kaip Lingocard padeda lavinti abu?

Lingocard palaiko abi proceso puses. Įvesčiai mūsų nemokama žodžių kortelių programėlė garsiai perskaito kiekvieną kortelę, todėl lavinate ausį ir akis vienu metu, o išdėstytas kartojimas padeda žodžiams neužsimiršti. Išvesčiai galite susirasti partnerių, tarp jų ir gimtakalbių, ir praktikuotis teksto ar vaizdo pokalbiuose. Kai pokalbyje sutinkate naują žodį, iškart išsaugokite jį kortelėje.

Nesvarbu, ar norite mokytis anglų kalbos internetu, ar mokytis japonų kalbos internetu, pradėkite nuo jums patogios įvesties, o tada kas savaitę iškelkite sau nedidelį išvesties iššūkį. Visas priemones abiem pusėms rasite kalbų mokymosi platformoje Lingocard.